Maksimalus savaitgalis | The ultimate weekend

Pirmadienis, sėdžiu universitete bandydama nuveikti ką nors naudingo, o neišeina nieko, nes skauda viską - kojas, akis, galvą. Senatvė? Ne, greičiau jau tobulas jaunatviškas savaitgalis!

It's Monday, I'm sitting at my desk at the University hoping to get something useful done, but nothing's happening because my everything hurts - legs, eyes, head. Senescence? Nah, more like ultimately amazing weekend!

Penktadienį išėjau iš universiteto ankstėliau, nes pažadėjau naujai draugei padėti persikraustyti. Daiktų buvo daug, atstumas milžiniškas, reikėjo važiuoti su persėdimu, autobusas vėlavo, o kai atvažiavo, buvo pilnesnis nei Birmingemo Primark'as šeštadienio rytą, net pačiam autobuse uodai kandžiojos, išlipom ne ten, kur reikia, tad teko toliau eiti, baisingai peralkom, bet nelijo, nereikėjo lipti į kalną, prisiplepėjom, pakeliui sutikom dar vieną mano pažįstamą, o butas buvo mielas, tad neapsakomai pavargusios ir išalkusios bet laimingos atliktu darbu patraukėm į senamiestį aperityvo (gėrimas ir valgyk kiek nori už labai padorią kainą). Mano naujosios draugės patarimu keliavom į Soul Kitchen barą, kur, išties, aperityvas pasakiškas, muzika ir interjeras sukuria smagią aplinką (bet apie tai kitą kartą), o prisijungus dar vienam mano kviestam naujam draugui ir jo pakviestiems dar trims, sėdėjom šešiese sau plepėdami iki vidurnakčio. Tipiška Italija, ar ne? Tikrai taip, bet kas vyko toliau dar itališkiau! Pergalvoję, kad niekas dar nenori namo, o gėrimai bare ne tokie ir pigūs, patraukėm į Piazza Santo Spirito, kur susėdę ant suoliukų, bažnyčios laiptų at tiesiog kelkraščio, tiesiog prigriebę ką nors iš parduotuvės ir atsinešę savo gitaras ar kolonėles grupuojasi visi nuo jaunų iki senų, vietinių ir užsieniečių. Taip beplepėdami apie absoliučiai viską prasėdėjom ir mes, kol trečią valandą ryto mus išprašė valyti skvero atkeliavę miesto darbuotojai. Parkeliavau namolio su plačiausia šypsena ir griuvus lovon miegojau kaip rąstas su mintimi į kokią nuostabią vietą pakliuvau.

On Friday I left the University a bit earlier because I promised to my newly-made friend to help her move. There was a lot of luggage, the distance was enormous, we had to change buses, the first bus was late and when it arrived it was fuller than Birmingham's Primark on a Saturday morning, there were mosquitoes biting even on the bus, we got off at the wrong stop so we had to walk for longer, we got insanely hungry, but it wasn't raining, the walk wasn't uphill, we had super lovely chat, met another girl I knew on the way, and the flat was lovely, so completely knackered and starved but really happy with the work we did we left towards the old town for an aperitivo - a drink and all you can eat buffet for a very reasonable price. By the recommendation of my new friend we went to Soul Kitchen bar where indeed the food was gorgeous, music and interior created a charming environment, but all about this lovely place some other time. Another of my new friends has joined us, and then three of his, so the six of us were just sitting there and chatting until midnight. Sounds like typical Italy yet? Oh yes, but what happened next is even more so! Since none of us felt like going home yet and the drinks were not the cheapest there, we headed towards Santo Spirito square, where groups of people from young to old, tourists and locals were sitting on benches, stairs to the church or just kerbs, having a couple of drinks from a store round the corner and with their guitars or loudspeakers were simply chilling. So did we - listened to music and chatted about absolutely everything until 3am when the people who clean the square asked us out. Came home with the brightest smile and fell asleep like a log still thinking what a great place I have come to. 

Šeštadienį žadintuvui beskambant kokį 58-tą kartą atsikėliau žinodama kokia smagi diena laukia. Dar suspėjus išsiskalbti rūbus (et, ne taip ir smagu būt suaugusiu...) išlėkiau užsiregistruoti į 12,8km bėgimą sekmadienio rytą. Vos suspėjau iki oficialios registracijos pabaigos, bet gavus savo akis rėžiančios rožinės spalvos maikutę tiesiog šokinėjau iš nekantrumo. Tuojau pat po to susitikau su draugais erazmusininkais ir keliavom būti tikrais turistais! Bilietas, kurį nusipirkom, mums leido per 24h aplankyti kiekvieną iš penkių nuostabių statinių po vieną kartą. Visų pirma aplankėm Švento Jono Krikštyklą, kuri, nors labiausiai garsėja įspūdingom bronzinėm durim iš išorės (šiuo metu restauruojama, gerai, kad aš niekur neskubu :)), įėjus į vidų man tiesiog atvipo žandikaulis.

On Saturday morning I woke up with my alarm clock going off for like 58th time knowing what a great day is ahead. Having managed to wash my cloths before leaving (ugh, sucks to be a grown-up!) I ran off to register for the 12.8km run on Sunday morning. Barely made before the end of registration but having received my way-to-brightly-pink T-shirt I almost started jumping from excitement. Immediately after I met with my new Erasmus friends and we proceeded to be proper tourists. The 24h ticket we bought granted us one-time entry to each of the five pieces of the gorgeous complex. Firstly we visited the Baptistery of Saint John which, even though is most famous for the extraordinary bronze doors on the outside (now under restoration, good thing I'm not in a rush :)), the inside of the baptistery made my jaw drop.

Tik išėjus laukan, kaip visad, visu grožiu atsidengė niekad į vieną nuotrauką netelpanti katedra.

Upon exit, as always, I was stunned by the beauty of the cathedral (that never ever fits in a single photo...)

Kitas mūsų aplankytas objektas buvo Katedros kupolas. 463 laiptukai ir pernely daug dvipusio eismo, bet atsiveriantis vaizdas vertas kiekvieno žingsnio.

The next object we have visited was the dome of the cathedral. 463 steps and way too much two-way traffic but the view from the top was more than worth it.

Nusileidus nuo bokšto ir pasižvalgius po pačios katedros vidų išėjom laukan, kur visai netikėtai link mūsų pradėjo judėti senoviškai ir puošniai apsirengusių žmonių procesija su vėliavom, žmonės pirko vyno butelius iš vežimo, kurį traukė karvės, aidėjo būgnelių tartėjimas - nuoširdžiai pamanėm, kad netyčiom belipdami laiptais žemyn atsukom laiką atgal. Prasisukinėję šioj praėjusioj epochoj iš nuogirdų nusprendėm, kad čia praėjusių metų vynas pagaliau pribrendo, tad vyndarių šeimos akeliavo prie vyskupo durų to vyno pašventinti. Bent mes taip spėjam, nes pirmadienį universitete paklausus florentiniečio, kas čia per tradicija, jis man atsakė, kad pirmą kartą apie tokią girdi... Na, bent mums buvo smagu, o ir nuotraukos gražios!

As we have finally reached the ground level and looked around the inside of the cathedral, we got out of the church to see a procession from a different era coming right at us with flags, fancy cloths and little drums, and people buying wine off cow-pulled wagons... We honestly thought we have accidentally turned back time as we were descending from the dome. From bits and pieces of what people were talking about we thought this event must be to mark the last-year's wine being now ready to drink and getting it sanctified by the bishop. Or at least we guess so because when I asked my Florentine colleague at the university on Monday what tradition this was he told me this is the first time he is hearing about anything of such sorts... Oh well, at least we had fun and the pictures look cute!

Po šitiek įspūdžių dar pabandėm įlįsti į katedros muziejų, bet jis jau buvo uždarytas, tad tiesiog nulėkėm iki kavinukės galų gale prisėsti. Išbandėm ITIT sumuštinių barą - nuostabiai patiko atmosfera (senovinis interjeras permaišytas su moderniais sprendimais dėl pakankamai šviesos, žmonės sėdi su nešiojamais kompiuteriais ir dirba ar tiesiog grupelėmis plepasi ant sofučių), tad manau, kad kada nors būtinai tenai nulėksiu su kompiuteriu padirbėti kurį nors sekmadienį, nes vis dar neturiu interneto, o sekmadieniais čia beveik niekas nedirba. Kadangi maistas ten buvo nepernelyg pigus, o mes visi studentai, patraukėm vakarieniauti, o geriausia vakarienė - aperityvas. Vėl Soul Kitchen prisikirtom daug per daug maisto ir priplanavom visą puslapį įvairiausių nuostabiausių veiklų, kurias būtinai nuveiksim iki jiems grįžtant į savus universitetus. Pirmoji veikla buvo suplanuota jau kitam vakarui - vakarienė pas vieną iš panelių ir stebėti žibintų paleidimą aikštėje netoli jos. Nekantravau iškart!

After this many experienced we still tried to enter the Duomo museum but it was closed, so we just made our way to a coffee shop to finally have a seat. We tried ITIT sandwich bar, which has this cosy atmosphere with its old-fashioned interior merged with modern solutions for daylight, people sitting on couches working on their laptops or just having chats, so I do believe I'll be spending some of my Sundays on my laptop there because I still don't have internet at home and on Sundays barely anything is working here. The food wasn't cheap there and we all are students, so we went for a dinner and the best dinner is an aperitivo! Soul Kitchen again, we had way too much food and have filled a full page with absolutely amazing activities which we will do before my new friends have to go back to their universities. The first activity was planned as soon as the next evening - a dinner at one of the girls' place and watching lanterns being let at a square next to her house. Couldn't wait!

Mano pirmojo bėgimo rytas prasidėjo ne itin čempioniškai - kava ir bandelė, ir jau skaudančios kojos nuo tiek daug laiptų praėjusią dieną, bet išėjus laukan pasijaučiau, tikriausiai, kaip Dorotė Smaragdo mieste - pusė miesto populiacijos judėjo link katedros aikštės ryškiai ryškutėliausiais rožiniais marškinėliais. Vaikučiai vežimėliuose, seneliai, net šuniukai buvo aprengti maikutėmis!

The morning of my first run didn't start in an extremely champion-y fashion - coffee and a pastry, and already hurting legs from a few too many stairs the day before. But the minute I left the house I felt like Dorothy must have felt in the Emerald city - half the city population was moving towards the cathedral square in dazzling bright pink T-shirts. Kids in strollers, elders, even dogs were dressed in them!

Pats bėgimas prabėgo smagiai. Kadangi bėgo dar trys mano naujai susipažinti žmogai, suorganizavau, kad susitiktume visi kartu prieš bėgimą, tad ir laukti neprailgo, ir pats bėgimas pralėkė daug greičiau. Žmonių srautas buvo neapsakomai didelis, o gatvytės siauros, kai kurios dar ir mašinų turėjo, tad buvo priverstinių pertraukėlių, kai reikėjo eiti arba net pastoviniuoti. Gal ir ne visai sąžininga, bet man į naudą, nes pasitreniruoti bėgimui tai nepagalvojau, o įkalnių buvo daugiau nei pakankamai! Bet kuriuo atveju savimi labai didžiavausi, prisižiūrėjau neapsakomai gražių vaizdų, prisibendravau su fainuoliškais žmogiukais, o dar ir gavom paragauti nuostabios kavos ir nemokamą įėjimą į vieną iš devynių muziejų. Iš kurių į nei vieną taip ir nenuėjom, nes dušas ir maistas traukė labiau... 

The run itself was good fun. Three of my newly met people were running too, so I organised for all of us to meet before the run, so the waiting was pleasant, and the run didn't seem too long. The stream of people was incredibly huge, and the streets very narrow, some even with cars parked on them, so there were quite a few forced breaks of walking or even standing. Maybe not fair but it worked out fine for me because I didn't think to practice before and there were many uphill sections of the run. In any case I was very proud f myself, was mesmerised by the beautiful panoramic views, chatted with the loveliest people, and we even got a taster of the best coffee in town and a free entry to any of the nine sponsor museums. Out of which we didn't end up going to any because shower and food was more appealing...

Popietę tarptautinių studentų asociacija organizavo nemokamą turą po Fort Belvedere - tiksliau atvedė mus iki forto, kad galėtume prifotografuoti nuostabių panoraminių vaizdų saulei besileidžiant. Tad nesivarginant su žodžiais, štai vaizdai:

In the afternoon the association for international students was organising a free tour to Fort Belvedere. Actually just showing us the way to it so that we could enjoy the best panoramic view and take loads of pictures in the sunset. So without bothering with words, here are the pictures:

Prisižiūrėję nuostabių vaizdų ir lengvai sušalę patraukėm vakarienės pas naują draugę. Vakarienė prabėgo nepaprastai smagiai ir jaukiai - prisiplepėjom ir prisijuokėm, pasijutau savo vietoj tarp savų žmonių, negalėjau nustot šypsotis. Prisivalgę, prisigėrę ir sulaukę vidurnakčio išėjom laukan žiūrėti žibintų paleidimo. Nepaisant kelių incidentų (sveikatos ir saugos taisyklės čia ne daugiau nei mitas...) ir žmonių keistokai žiūrinčių į mus nes mes šokom ir plyšavom Queen'ų dainas garsiau už DJ'ėjų, renginukas praėjo nuostabiai. Vis dar nežinau, kam jis buvo skirtas, ir nuotraukose tikrai neatrodo taip puikai, bet tai buvo nuostabi nuostabaus savaitgalio pabaiga. Lig šiol sėdžiu kvailai šypsodama dėl to kaip sėkmingai man vis pavyksta sutikti fainuoliškus žmogiukus, kad ir kuriam pasaulio kampe bebūčiau.

Having appreciated the view and even slightly chilled we made our way to the dinner at our new friend's place. The dinner went amazingly cheerfully and cosily - we chatted and laughed, I felt like I found my place and my people, I couldn't stop smiling. At midnight we went to the square to see the lanterns. Despite a couple of incidents (health and safety is no more than a myth here...) and people strangely looking at us because we were dancing and shouting to the songs by Queen louder than the DJ, the event went wonderfully. I still don't know what it was for and the pictures honestly do not do justice to the real view, but it was a perfect end to a perfect weekend. I am still sitting here smiling to myself thinking how lucky I am to always meet the most wonderful people wherever I go.

Ak, taip, ne visai tuo savaitgalis baigėsi - dar bandžiau pagauti tą raudonąjį mėnulį atsikėlus 4:30 ryte. Bet pažiūrėjau pro langą ir, ko gero, mėnulis buvo kitoj namo pusėj, tad griuvau atgal lovon ir miegojau saldžiai saldutėliausiai.

Oh yeah, that wasn't quite the end of the weekend - I also tried to catch the red moon at 4:30am. However, I looked through the window and the moon most probably was on the other side of the house, so I just fell back into bed and my sweet sweetest dreams.