Iš Prezidentės į Sekretorę | From President to Secretary

Šiandieną buvo rinkimai mano mylimajame Inžinierių Be Sienų būrelyje, tad su nostalgija ir palengvėjimu netekau Prezidentės titulo. Metai buvo be galo smagūs ir turiningi, daug išmokau ir sužinojau, praturtėjau kaip žmogus, tad savo sprendimo tapti presidente tikrai nesigailiu, tačiau to kartoti nenorėčiau. Vienas iš tų dalykų, kuriuos per šiuos metus išmokau yra tai, kad ne mano stiprybė stovėti prieš būrį žmonių ir jiems kalbėti. Ne mano stiprybė ir būti būrelio atstove kalbantis su dėstytojais. Ir tikrai ne į sveikatą man praėjo visi susirūpinimai dėl neįvykusių planų ar pokyčių paskutinę akimirką. Tad nusprendžiau gyvent paprastai ir atsisakyti nereikalingos atsakomybės - juk daug lengviau daryti daugiau, kai niekas iš tavęs daug nesitiki, negu nepadaryti pakankamai ir visus nuvilti, kai apsižioji per daug. Tad šiemet pasirinkau būti sekretore ir mane išrinko! Be galo džiaugiuosi, nes labai norėjau - juk mano gerosios pusės ir atsiskleidžia, kai aš už ekrano pildau formas ar rašau el. laiškus, kai nereikia tiesiogiai bendraut. Laimės pilnos kelnės ir negaliu sulaukt tolesnių nuotykių!

Today we had the Annual General Meeting at my beloved and mostly precious Engineers Without Borders society, so with great nostalgia and relief I said bye to my role as President. The year has been fun and eventful, I learned more than I expected and grew as a person, thus I would never regret my decision to run for the president position, but neither would I want to do it again. One of the things that I have learned about myself (or rather proved to be right) is that it's not my thing to stand in front of a bunch of people and talk to them. Nor is it to represent the society talking to lecturers. And it definitely didn't do any good to my health being sick worried about all the unfulfilled plans or last minute changes. Therefore I decided to live peacefully and get rid of the unnecessary responsibility - it's much easier to do more when you don't have to, rather than not do enough when you have to do loads, and disappoint others. Thus this year I ran for Secretary, and I got elected! I'm shamelessly happy because I really wanted to - I'm at my best when I'm behind the screen filling in forms or writing emails, when I don't need to communicate face to face. Happy as a clam and can't wait for further adventures!

Vasario 14-oji | February 14th

Pati geriausia valentino diena mano gyvenime! Sužinojau, kad mano jausmai, kuriuos jau virš metų laikau savy nėra be atsako - gali įsivaizduot kokia aš laiminga! Mane patvirtino darbui dar vienai vasarai ta pati firma kurią įsimylėjau dar prieš pradėdama jiems dirbti praeitą vasarą - Arup. Žodžių nerandu apsakyti, kaip tuo džiaugiuosi - aš tiesiog bėgiojau po namus šukaudama ir šokinėdama, ir visiems besigirdama! Be to, su draugais iš kurso praėjome į antrą energetikos konkurso etapą, tad šie metai visiškai skirti inžinerijai!

I had the best Valentine's Day in my life! I found out that the feelings I've been having for over a year are mutual, can you imagine my happiness? I got confirmed for yet another summer placement with Arup - my dream engineering company that I fell in LOVE with even before I started my placement last summer. Words cannot describe how excited I am - I literally ran around the house jumping and shouting, and bragging to everyone! On top of that, me and my friends got through to another round of an engineering competition, so it's pretty much "I'm not in a relationship, I'm in Engineering" year haha!

Rožytė (^u^)  Kairėje mano nepribaigtas piešinukas, o dešinėje trys mano mylimi Ghibli vyrukai |
Rose (^u^) On the left is my unfinished sketch and on the right three my beloved Ghibli protagonists

O jei grįžtume prie vyrukų temos, tai, kad ir juokais, veiksmas vyko ir tenais. Miela kaip draugai pasistengia kad nesijaustum vieniša per velentinkę! Pirmiausia, gavau pasiūlymą vakare turėti Skype pasimatymą su geru draugu: vakarienė, vynas, pokalbiai - viskas kaip priklauso. Teko atsisakyti, nes mes šventėm bulgarų nacionalinę vyno dieną, o to praleisti negaliu, chi chi. Kitą pasiūlymą gavau pietums: "į centrą važiuosi? žinai, galėtume kartu, papietautume dviese, juk aš be poros, tu irgi, o valentino diena" chi chi cha cha. Vakarop dar ir gavau nuostabią rožę dovanų! ^ Taip kad išvada viena - šią vasario 14-tąją užskaitau! ♥

And if back to boys, I got some action there too, even if it was just for fun. It's sweet how friends try to make you feel better if you're single on Valentine's! Firstly I got an offer for a Skype date in the evening: dinner, wine, talking - everything's perfect. I had to decline though as my whole flat were celebrating Bulgarian national wine day and I couldn't miss that, haha! Another offer came for lunchtime: "going to the city centre? maybe we could go together, grab some lunch. You know, I'm single, you're single, and it's Valentine's afterall" hahaha. And at the end of the day I received a lovely rose ^ All in all, conclusion is one - February 14th 2014 approved! ♥

Pokaitukų pavojus | The hazard of naps

Ką tik patyriau patį idiotiškiausią darbo pridavimą. Kas mane gerai pažįstat, žinot, kad aš dažniausiai pabaigiu ir priduodu darbus paskutinę minutę, bet ne, ne šįkart - aš buvau pabaigus ir išspausdinus savo darbą jau dešimtą ryto. Deja, universitetas leidžia priduoti darbus tik tarp 13:00 - 15:45, o tiek ilgai universitete laukti nesinorėjo, tad, savaime suprantama, parkeliavau namo. Ir, savaime supranta, numigau pokaituko. Ir, savaime suprantama, pramiegojau. Nepaisant žadintuvo iššokau iš lovos 15:36, o gyvenu 20 minučių pėstute atstumu nuo univeristeto, tad neįvardijant visų žodžių kurie sukosi galvoj ir lūpose nubėgau laiptais žemyn ir sėdau ant savo dviratuko išsileidusia padanga (vienas iš momentų, kai negaliu atsidžiaugti, kad tokį turiu, nes univeras nuokalnėj!). Nerakinusi dviračio įbėgau į kabinetą maždaug 15:46, priklausomai nuo laikrodžio į kurį pasižiūrėsi. Aš vis dar turėjau užpildyti formą, o nežinojau dėstytojo pavardės, bet manrods nuostabioji ponia pasirašė mano darbą kaip priduotą laiku! Nuo šiol pokaitukai tik po darbo pridavimo!!!

I just had my most ridiculous submission. Those who know me well are aware I tend to submit things very last minute, but no, not this time -  I had my whole submission ready by 10am. Unfortunately, they only take it from 1pm to 3:45pm and I'm not gonna wait in Uni for that long, so, obviously, I went home. And, obviously, took a nap. And, obviously, overslept. Despite the alarm clock I jumped out of my bed at 3:36 (I live a 20 minute walk away from Uni), not mentioning all the words that were in my head and mouth ran down the stairs and cycled (oh the glorious bike!) to Uni. Gladly, it's mainly downhill, so without locking my bike I entered the room for submission at 3:46 or so, depending on the clock you look at. I still had to fill in a form, and I didn't know the lecturer's name, but I believe the fair lady signed my work as if I turned it in on time! From now on naps only after submissions!!!