2013 12 30 - 01 05

Šią savaitę atsidžiaugiau dar daugiau susitikimų, susimatymų, pasisėdėjimų su mano brangiausiais, kurių tokį ilgą laiką nei mačiau, nei girdėjau. Kaip gera vėl pasiplepėti apie tai, kas galėjo įvykti prieš didįjį sprogimą, kodėl reikia suaugti, kokia prasmė kišti nosį iš namų ir kaip būtų galima sulėtinti Žemės sukimosi greitį ar Mėnulio tolėjimą; o nenoriai atsisveikinus nueiti su pagausėjusiu nerealių filmų ir knygų rekomendacijų sąrašiuku.

This week I had the pleasure (literally, not politely) of even more meetings, greetings and gatherings with my beloved ones who I haven't seen and haven't heard for such a long time. It was so great to chat again about what might have happened before the Big Bang, why we need to grow up, what's the point in doing anything and how it would be possible to slow down Earth's rotation or the pace the Moon is getting away from us; and after unwillingly saying goodbyes go away with an increased list of awesome book and movie recommendations.

LP pasiekimas! | All credits go to LP

Per Naujuosius simboliškai nusiplovėm senus metus neapledėjusiame prūde - klimato atšilimo privalumas, chi chi!

During the New Year's night we symbolically washed off the year gone by in the pond. Hey, it wasn't frozen, so it's only fair! The advantage of climate change, hi hi!

Pasiekiau aukščiausią tingumo laipsnį. Miegodavau gal po 14 valandų per dieną, bet anksčiau atsikelti net žadintuvai nepadėdavo. Ir jei tik galėdavau, niekur neidavau. Net ir to pačio facebook'o po porą dienų nejungdavau, nes žinodavau, kad ten darbus reiks tvarkyt. Tik žiūrėjau filmus ir skaičiau, su šeimynėle bendravau, ir mūsų kelionę į Paryžių planavau. O kas begali būt geriau. Šypt.

I reached the highest level of laziness. I slept around 14 hours a day but still even 5 alarm clocks couldn't wake me up. And if I could, I wouldn't step outside at all. I even avoided facebook because I knew how many things have to be taken care of there. I only watched movies and read, and planned our family trip to Paris; we're leaving on Wednesday!

Atostogos prabėgo nejučiom, o dabar Paryžius ir Birmingemas. Paryžiaus tai laukiu laukiu nesulaukiu, kai jau pradėjom planuoti viskas pasidarė realu - nebe svajonė, o planai. Ir gatvelėmis mintyse vaikščiojau, ir pyragaičių skonį jaučiau, ir naktine panorama užsimerkus grožėjaus. Tiesa, taip neryškiai, pusiau nuotraukos, o lyg ir su kitom vietos pasimaišę. Nekantrauju pamatyti, paragauti, išgirsti, įkvėpti, išgyventi. Bet vat į Birmingemą tai nėra tokio didelio noro... Draugų pasiilgau, jau ir prigalvojau, kokių mini projektukų grįžus darysiu, tai šitai smagu, bet visoos tooos atsakomyybėėėss... Ir mąstyt reik, ir reprezentatyviai būt, ir kalbėt dar, et, visiškai visiškai numuša ūpą grįžt. Įpratau tingėt, kitko ir nenoriu dabar. Bet tai ką, įsispiri sau ir varai toliau kasdienybės rato sukt. Tai gal dėl to ir susiradau tą morkytę kurią prieš nosį pasikabinsiu, kad lengviau risnotųsi: pradėjau svaičioti apie pavasarines keliones - jau turiu planelį chuliganėlį per tris valstybes, bet kaip ten bus tai pažiūrėsim. O dabar, Šviesos Miestas!

I haven't even noticed how quickly the holidays passed; now it's Paris and Birmingham. I can't wait to visit the former, now that we have planned our time there everything became real - a plan instead of a dream. Can't wait to see, to taste, to hear, to breathe in, to live it. But Birmingham, on the other hand, doesn't trigger such desire... I missed my friends and I have already planed a couple of craft project but alll thee responsibilitiiieeeesss... (sigh) I got used to being lazy, don't want anything else now. But what can you do, give yourself a good kick in the but and go spin your wheel of routine again. So maybe that's why I found that carrot to hand in front of my nose to keep myself going - I already have a crazy plan for Easter vacation including three countries, but we'll see how it goes. Now, The City of Light!