Visą sekmadienį po varžybų mokiausi, ruošiausi pirmadienio egzaminui - pusė viso modulio vertės visgi! Ateinu, ogi studentai streikuoja, į pastatą neįleidžia, tad gavome el.laišką, kad egzaminą atidės. Po vos ne visą savaitę trukusių diskusijų nusprendė, kad egzaminą visiškai atšauks ir reiks daugiau darbelio per atostogas padarius priduot.
All Sunday after the competition I spent studying for my exam - half of the module after all! So we're there but apparently there's no access to the building due to students protesting, thus here's an email that exam will be rescheduled. After almost the whole week of discussions and not finding a suitable alternative time at all it was decided that the exam is cancelled and the coursework will be worth the whole of 100% of the module. Woop woop!
Trečiadienis buvo nepaprasta diena. Prabudau savo dienotvarkės viduryje, tad praleidusi pirmą pusę darbų išdėliojau ir likusius į artimiausias dienas. Turėdama visą dieną (na, tuo metu pusę dienos) laisvą, o patikėk manim, ne dažnai taip nutinka, nusprendžiau padirbėti ties universiteto atsiskaitymais, juk turiu priduoti tris iki atostogų. Deja. Vietoj to užtvindžiau butą ir sudaužiau savo stalinę lempą. Ne mano diena, tiesiog ne mano diena.
Gruodžio 6 d. bus/buvo mūsų Inžinierių Be Sienų gyvos muzikos naktis (pati padariau plakatą!), kai rinksim pinigėlius labdarai (na, mums). Įėjimas trys svarai, žmonės galės nusipirkti papuošaliukų (visą naktį gaminau), pyragėlių (čia jau manimi nepasitikėjo, cha cha), ir bus loterija, kur galima laimėti nerealių prizų. Tik tuos prizus mums pirmiausia reikėjo gauti, tad ėjau aplink kiekvieną kavinukę papasakodama šitą istoriją, kol trys davė man kuponiukus nemokamam patiekalui. Jaučiausi daug nuveikus, tad net nuotrauką pasidariau:
6th December will be/was our Engineers Without Borders charity band night (I made the poster up there by myself!). Entrance £3, opportunity to buy awesome jewellery (I made the most of it in the last night) and delicious cakes (I wasn't trusted with this haha), and the raffle with glorious prizes. But firstly we needed to go hunting for those, thus I walked around the Selly Oak until three of the food places gave me coupons for free meals. I felt such a sense of achievement that I even took a photo.
Savaitės pabaigoje (sekmadienį apie 9val. vakaro) sužinojau, kad, visgi, važiuoju į Prahą - į Europos tradicinio karate čempionatą! Išskrendu ketvirtadienį vakarop iš Londono ir grįžtu į jį pirmadienio popietę. Ir, pasirodo, man dvidešimt vieneri ir aš turiu juodą diržą. Tai vat, su begaliniu liūdesiu, kad praleisiu Inžinierių Be Sienų naktį, į kurios organizavimą tiek širdies ir laiko įdėjau, nekantravau vėl susimatyti su visais savo amžinybę nematytais brangenybėm - juk ir mano broliukas startuoja! Nors dabar, kai jau rašau, atrankinės praėję, įspūdžiai su kitos savaitės aprašymu greit!
At the end of the week (9pm on Sunday night to be precise) I found out that I indeed am going to Prague to a European Traditional Karate Championship! I'm leaving on Thursday evening from Luton and coming back to it on Monday afternoon. Also, I'm twenty-one and I have a black belt. So yeah, with a heartbreaking sadness that I won't be able to go to the charity band night that I put the whole of my heart and so much time in organising, I couldn't wait to meet up with all my precious people I haven't seen for ages; even my brother was competing! Even though now that I'm writing this post the qualification round has passes, all the experiences will come with the next post soon, so stay tuned!
No comments:
Post a Comment