Iš Prezidentės į Sekretorę | From President to Secretary

Šiandieną buvo rinkimai mano mylimajame Inžinierių Be Sienų būrelyje, tad su nostalgija ir palengvėjimu netekau Prezidentės titulo. Metai buvo be galo smagūs ir turiningi, daug išmokau ir sužinojau, praturtėjau kaip žmogus, tad savo sprendimo tapti presidente tikrai nesigailiu, tačiau to kartoti nenorėčiau. Vienas iš tų dalykų, kuriuos per šiuos metus išmokau yra tai, kad ne mano stiprybė stovėti prieš būrį žmonių ir jiems kalbėti. Ne mano stiprybė ir būti būrelio atstove kalbantis su dėstytojais. Ir tikrai ne į sveikatą man praėjo visi susirūpinimai dėl neįvykusių planų ar pokyčių paskutinę akimirką. Tad nusprendžiau gyvent paprastai ir atsisakyti nereikalingos atsakomybės - juk daug lengviau daryti daugiau, kai niekas iš tavęs daug nesitiki, negu nepadaryti pakankamai ir visus nuvilti, kai apsižioji per daug. Tad šiemet pasirinkau būti sekretore ir mane išrinko! Be galo džiaugiuosi, nes labai norėjau - juk mano gerosios pusės ir atsiskleidžia, kai aš už ekrano pildau formas ar rašau el. laiškus, kai nereikia tiesiogiai bendraut. Laimės pilnos kelnės ir negaliu sulaukt tolesnių nuotykių!

Today we had the Annual General Meeting at my beloved and mostly precious Engineers Without Borders society, so with great nostalgia and relief I said bye to my role as President. The year has been fun and eventful, I learned more than I expected and grew as a person, thus I would never regret my decision to run for the president position, but neither would I want to do it again. One of the things that I have learned about myself (or rather proved to be right) is that it's not my thing to stand in front of a bunch of people and talk to them. Nor is it to represent the society talking to lecturers. And it definitely didn't do any good to my health being sick worried about all the unfulfilled plans or last minute changes. Therefore I decided to live peacefully and get rid of the unnecessary responsibility - it's much easier to do more when you don't have to, rather than not do enough when you have to do loads, and disappoint others. Thus this year I ran for Secretary, and I got elected! I'm shamelessly happy because I really wanted to - I'm at my best when I'm behind the screen filling in forms or writing emails, when I don't need to communicate face to face. Happy as a clam and can't wait for further adventures!