Murakami stebuklai

Aš ne kritikė, recenzijų nerašau, tiesiog mielai pašneku apie patikusias knygas

Kalėdų laikotarpiu Lietuvėlėj bebūdama perskaičiau Haruki Murakami knygą "Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas".

Tai buvo mano pirmas susidūrimas su Murakamiu. Skaitėsi be galo lengvai ir maloniai, spalvingai. Sužavėjo. Neneigsiu, iš pradžių visiškas šiza - skaitau ir nesuprantu ką, bet kai susigyvenau, kai įgavo prasmę - tiesiog oho!

Keletas pastebėjimų:

• Iš pradžių skaičiau tiesiog kaip eilėraštį - suprantu, kad nesuprantu esmės, bet gražūs, ryškūs vaizdai, tad niekaip negaliu padėt į šalį.
• Tobula idėja - nė vieno vardo visoje knygoje. Aš vienaip ar kitaip tų vardų neatsimenu, tai man tik į naudą, chi chi! Bet ir rimtai - veikėjo charakteris nepasikeis nuo to, ar jo vardas Jonas, ar Petras, tad jei autorius nežaidžia su vardų reikšmėm, bent man jie atrodo visai nebūtini.
• Tas momentas, kai jautiesi apgautas ir apvogtas, nes tai, ką manei išlukštenęs anksčiau laiko, išmąsto pats veikėjas. Kaži kodėl tarsi aksioma, kad skaitytojas turi daugiau informacijos, užuominų nei veikėjas, tad jis turi tai, kas bus, o veikėja būna užkluptas netikėtai. Bet kai pats veikėjas pateikia tau tavo mintis savomis, tas pranašumas visiškai dingsta.
• Buvo be galo be krašto daug nuorodų į kitus meno kūrinius - knygas, filmus, paveikslus. Ne viską susiejau, ne viską supratau, tad pasikroviau įkvėpimo daugiau domėtis, daugiau skaityti.
• Visad sakau, kad geriausia pabaiga - netikėta. Bet sugebėk tu man, kad nori, mane nustebinti su tokia pabaiga, kurios jau buvau tikėjusis!

Smagaus skaitymo, jei kartais sudomino, o jei kas skaitę, mielai paplepėčiau smulkiau - gal man paaiškinumėt šį bei tą! Kurią Murakamio ar ne jo knygą rekomenduotumėt toliau?